- sutarmė
- sutarmė̃ sf. (3b) NdŽ; Rtr 1. SD103, MŽ151, Sut, N, [K], Rtr, KŽ, A1885,400 sutartis, kontraktas: Sutarmę darau SD104. Ot sutarmėje su lenkais jis (Vytautas) neatsisakys mušti juosius (kryžiuočius) V.Piet. 2. TS1901,4-5b taika, sutikimas: Tarp jūsiškių vaikų buvo begalinė sutarmė̃ Žlb. Daugumas jau pradeda suprasti vienybės ir sutarmės reikalą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.